Rašymo greičio testas
Iki XX amžiaus pabaigos tekstai buvo spausdinami specialiomis mechaninėmis rašomosiomis mašinėlėmis, o tik 1980-aisiais jas pamažu pradėjo keisti elektroniniai įrenginiai.
Asmeniniai kompiuteriai jau turėjo pagrindinę teksto įvedimo funkciją (naudojant klaviatūrą) su galimybe vėliau jį atspausdinti periferiniuose įrenginiuose (spausdintuvuose). Kai asmeniniai kompiuteriai tapo prieinami plačiajai visuomenei, poreikis rašomosioms mašinėlėms išnyko savaime.
Tačiau, jei rašomųjų mašinėlių niekada nebūtų buvę, neaišku, ar vėliau būtų išrastas raidinis-skaitmeninis įvedimo metodas ir kaip šiandien atrodytų modernios klaviatūros. Todėl, kalbant apie teksto rinkimą ir spausdinimą, pirmiausia reikia prisiminti rašomųjų mašinėlių istoriją.
Rašomosios mašinėlės istorija
Pirmą kartą tekstai ir piešiniai buvo atgaminami ant popieriaus ir tekstilės spaudos būdu Senovės Kinijoje. Tai patvirtina archeologiniai radiniai Rytų Azijoje, datuojami III mūsų eros amžiumi. Vėlesni spaudos pavyzdžiai buvo rasti Senovės Egipte, jų amžius siekia daugiau nei 1600 metų. Tai išlikę papirusai ir audiniai su atspausdintais užrašais bei vaizdais.
Jei kalbame apie masinę knygų spaudą (ne pavienes kopijas, o naudojant antspaudus ar šablonus), šis metodas buvo išrastas VI–X amžiuje. Jį taip pat išrado kinai, o seniausias išlikęs spausdintas dokumentas iš Kinijos yra 868 metų Deimantinės sutros ksilografinė kopija.
Šimtmečius tekstų spausdinimas buvo prieinamas tik didelėms institucijoms, dažniausiai valstybinėms ar religinėms, o paprastiems žmonėms tai buvo per brangu ir neprieinama. Situacija pradėjo keistis tik XVIII amžiuje, kai Anglijoje buvo išduotas pirmasis patentas nešiojamai rašomajai mašinėlei. Su tokių mašinų kūrimu dirbo daugelis Europos inžinierių, tačiau tiksliai nežinoma, kas pirmasis ją išrado.
Tačiau tikrai žinoma, kad pirmoji komerciškai sėkminga (ir plačiai paplitusi) rašomoji mašinėlė buvo Šoulzo ir Glideno modelis, dar žinomas kaip Remington 1. Ji buvo pristatyta Anglijoje 1873 metais ir turėjo QWERTY klaviatūrą, kuri tapo pagrindu tolimesnei rašymo mechanizmų raidai.
Daug anksčiau, 1808 metais, italų mechanikas Pelegrinas Turis pristatė mechanizmą su greitojo spausdinimo funkcija. Jis taip pat žinomas kaip kopijavimo popieriaus išradėjas. Nors Turio mašinėlė neišliko, išliko dokumentai, kurie buvo atspausdinti naudojant šį įrenginį.
Taip pat neišliko Čarlzo Vitstono 1850-aisiais išrastos rašomosios mašinėlės, nes jis jų nepatentavo ir nepradėjo masinės gamybos. Taigi vienintelis išlikęs modelis yra Remington 1, nors istorija rodo, kad pirmosios rašomosios mašinėlės iš tikrųjų buvo išrastos 150–170 metų anksčiau.
XX amžiaus viduryje elektra tapo pagrindine varomąja jėga, ir atsirado pirmosios elektromechaninės rašomosios mašinėlės. 1973 metais buvo pristatytas IBM Correcting Selectric modelis su klaidų taisymo funkcija. Jis leido perkelti spausdinimo galvutę atgal ir padengti neteisingus simbolius baltais dažais prieš spausdinant naujus.
Naujas etapas
Elektromekaninių rašomųjų mašinėlių era truko neilgai: jau 1984 metais IBM PC spausdinimo standartas buvo įtvirtintas ir pritaikytas visame pasaulyje. Rašomosios mašinėlės pradėtos keisti į asmeninius kompiuterius su XT klaviatūromis, turinčiomis 83 klavišus.
Šios klaviatūros leido keisti įvesties režimus, palengvinant perjungimą tarp didžiųjų ir mažųjų raidžių. Iki 1986 metų XT klaviatūros buvo pakeistos pirmiausia DIN įrenginiais, o vėliau – Model M klaviatūromis su 101–106 klavišais. Jungties prievadas buvo pakeistas į PS/2, o pirmą kartą atsirado „Windows“ ir „Menu“ klavišai.
Šiuolaikinės klaviatūros jungiamos per USB ir, be standartinių klavišų, turi papildomus multimedijos mygtukus, tokius kaip garsumo valdymas, paieška, puslapio atnaujinimas ir kt. Spausdinti tekstą su jomis yra itin patogu. Signalai į kompiuterį perduodami beveik akimirksniu, leidžiant pasiekti rašymo greitį iki 300–400 simbolių per minutę. Dabartinis greičio rekordas priklauso Michailui Šestovui, kuris akluoju metodu per minutę parašė 940 simbolių.
Kol kas niekas šio rekordo neviršijo, tačiau to ir nereikia. Jau 200–300 simbolių per minutę rašymo greitis laikomas geru rezultatui, o savo spausdinimo greitį visada galima pasitikrinti nemokamu internetiniu testu.
Šį testą galima atlikti reguliariai, kad stebėtumėte savo pažangą. Gebėjimas greitai ir be klaidų rašyti yra naudinga įgūdžių sritis, kuri taupo laiką ir energiją, be to, yra itin vertinama darbdavių.
